- švikštė
- švìkštė sf. (2) 1. E(Prnv), NdŽ pustyklė. 2. menk. nerimta, sukta, netikusi, tinginė moteris: Jūs švìkštės, ne darbinykės Mrj. Ką tu klausai tos švìkštės, ji pati nežino, ką sako Vv. Nelįsk tu, švìkšte! Kt. Eik, eik, švìkšte, ba kap rėšiu puodkele, tai čia man nelįsi! Klvr. Švìkštės tos siuvo marškinius, išpjovė per siauras skylutes Krsn. Toj, švìkštė toj, radai su kuoj užsiimti! Pv.
Dictionary of the Lithuanian Language.